Spalio 30 d. Lietuvos savivaldybių merai rinkosi į asociacijos posėdį, kuriame kalbėta apie kitų metų biudžetą. Nors kitais metais numatomas savivaldybių biudžetų augimas, gyventojai jo gali ir nepajusti: savivaldybėms perduodama teikti vis daugiau viešųjų paslaugų, tačiau jos nėra finansuojamos tiek, kiek buvo įsipareigota.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) teigimu, atsiradus naujoms funkcijoms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių politikai ar papildomai eismo priežiūrai, finansavimas joms nėra skiriamas, tad savivaldybės priverstos naująsias paslaugas finansuoti savo ir taip ribotomis savarankiškomis lėšomis. Neįvertinama ir tai, kad viešųjų paslaugų teikimas kasmet brangsta.

Šalies savivaldybių merai spalio 30 dieną Vilniuje LSA tarybos posėdyje taip pat konstatavo, kad savivaldybių biudžetų padidėjimas 8,8 procentais yra labiau teorinis: jis turės padengti ir dalį papildomų išlaidų, kurias nulėmė centrinės valdžios sprendimai, iš viso – apie 115 mln. eurų. Vienas tokių sprendimų – didėjantis minimalus mėnesinis atlyginimas, nuo kurio priklauso darbo užmokestis, sudarantis daugiau kaip pusę visų savivaldybių išlaidų.

„Augantys savivaldybių biudžetai turėtų reikšti, kad galėsime teikti daugiau kokybiškesnių paslaugų – tokie gyventojų lūkesčiai visiškai pagrįsti. Tačiau realybė ta, kad planuojamo prieaugio nepakaks finansuoti net ir einamąsias funkcijas, jau nekalbant apie tas sritis, kuriose lėšų trūksta ne vienerius metus – pavyzdžiui, žemės ūkio ar priešgaisrinės saugos funkcijos,“ – teigia LSA prezidentas Audrius Klišonis.

Suprasdamos, kad ne visos viešojo sektoriaus sritys gali būti prioritetinės, savivaldybės ragina sudaryti kuo daugiau sąlygų joms pačioms didinti savo pajamas ir suteikti galimybių lanksčiau skolintis investiciniams projektams.

LSA primena, kad savivaldybės šiemet mažiau nei per mėnesį išnaudojo visą ketveriems metams skirtą Nacionalinio plėtros banko ILTE teikiamų paskolų sumą – iš viso 100 mln. eurų. Šia galimybe pasinaudoti spėjo tik 14 savivaldybių, tarp jų – ir Šiaulių rajono savivaldybė. Įvertinus tai, kad poreikis savarankiškai investuoti į viešąją infrastruktūrą yra ypač didelis, asociacija ragina numatyti papildomą skolinimo iš ILTE limitą.

Šalies savivaldybių vadovai atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2027 m. nacionaliniam finansavimui kelių sektoriui didėjant 61,3 mln. eurų, savivaldybių vietinės reikšmės kelių finansavimas stagnuoja ir net yra 0,2 mln. eurų mažinamas.

LSA taryba taip pat ragina nebegilinti daugiau nei dešimtmetį egzistuojančio atotrūkio tarp savivaldybių žemės ūkio funkcijai skiriamo finansavimo ir gyventojams bei verslui realiai teikiamų paslaugų. Joms atlikti kitąmet numatoma skirti tik 11,5 mln. eurų, nors Žemės ūkio ministerija apskaičiavo, kad valstybė turėtų šią savo deleguotą funkciją finansuoti 29,5 mln. eurų.

Panaši situacija ir su kita valstybės deleguota funkcija – visuomenės sveikatos priežiūra, kuriai turėtų būti skirta 47,3 mln. eurų, tačiau numatyta tik 30,8 mln. eurų.

Merai atkreipia dėmesį ir į būtiniausius priešgaisrinės saugos poreikius, kuriems kitąmet trūksta mažiausiai 5,4 mln. eurų. LSA teigimu, nuolatinis nepakankamas šios funkcijos finansavimas mažina tiek visuomenės, tiek pačių ugniagesių saugumą: šiuo metu didžioji lėšų dalis skiriama atlyginimams, todėl yra sudėtinga atnaujinti reikalingą techniką ar užtikrinti tokius reikalavimus kaip budinčios pamainos sudėtis – ją  privalo sudaryti ne mažiau kaip du ugniagesiai, dirbantys keturiomis pamainomis.

Tvirtinant kitų metų biudžetą, savivaldybės ragina nepamiršti įsipareigojimų ir švietimui – užtikrinti finansavimą švietimo pagalbai kiekvienam vaikui bei saugų mokinių pavėžėjimą, laikantis Vyriausybės įsipareigojimo pratęsti Geltonųjų autobusiukų programą.

Be to, nuo šių metų birželio savivaldybės visus darbingus, bet nedirbančius socialinių pašalpų gavėjus privalo įtraukti į Užimtumo didinimo programą, kurios finansavimas kelerius metus nedidinamas. Dėl to dalyvauti programoje gali tik nedidelė dalis, o likę nedirbantys gyventojai gauna socialines pašalpas neįsitraukdami į jokią visuomenei naudingą veiklą. LSA skaičiavimu, 2027 metais programai reikia bent 14,1 mln. eurų, tačiau numatoma tik 9,7 mln.

LSA taip pat pažymi, kad būtina užtikrinti ir integralios pagalbos tęstinumą skiriant šioms paslaugoms 10 mln. eurų. Europos Sąjungos finansuojamas projektas, pagal kurį šalyje buvo teikiama integrali pagalba, baigsis kitų metų vasarį.

***

LSA tarybos posėdyje asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akademikas Vytautas Nekrošius pasirašė abiejų institucijų bendradarbiavimo sutartį.

Sutartimi bus siekiama įgyvendinti abipusiškai naudingą bendravimo politiką, nukreiptą į LMA ekspertinės veiklos ir savivaldos poreikių bei interesų suderinimą, remti LMA bendruomenės ir savivaldybių atstovų ryšius, formuojant savivaldybių pažangai aktualių mokslinių tyrimų tematiką, keičiantis informacija, patirtimi ir duomenimis, susijusiais su mokslinio darbo rezultatų ir inovacijų pritaikymu savivaldybių institucijose ir įstaigos, rengti mokymus savivaldos specialistams, organizuoti regionų dienas, kuriose būtų nagrinėjami savivaldai kylantys iššūkiai bei problemos.

LSA tarybos nariams A.Klišonis, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius ir Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius taip pat pristatė LSA delegacijos vizito Ukrainoje metu įgytą patirtį.

Parengta pagal LSA informaciją