Nuo spalio 1 d. 14 val. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) vėl kviečia gyventojus teikti paraiškas ir gauti kompensacijas už senus biomasę ar iškastinį kurą naudojusius šildymo įrenginius, pakeistus naujais. Numatoma paskirstyti dar 10 mln. eurų dotacijų. Pasinaudodami LEA administruojamu finansavimu, iki šiol senas būsto šildymo sistemas jau atnaujino daugiau nei 21 700 gyventojų, įsirengusių naujus 5-osios klasės biokuro katilus arba šilumos siurblius, jiems išmokėta daugiau kaip 71 mln. eurų kompensacijų.

„Siekiame, kad kuo daugiau gyventojų turėtų galimybę pakeisti senus ir neefektyvius būsto šildymo katilus naujais, todėl šiam tikslui skiriame dar 10 mln. eurų. Šiemet šildymo įrenginių keitimui būstuose iš viso skyrėme rekordiškai didelę lėšų sumą – 37,8 mln. eurų. Siekiame padėti dar daugiau šeimų įsirengti švaresnį ir modernesnį namų šildymą. Kviečiu gyventojus pasinaudoti šia galimybe“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

„Lietuvoje vis daugiau namų šildoma moderniais įrenginiais – patogiai ir taupiai. Per 2025 metus iš viso pakeisti 10 438 taršūs būsto šildymo įrenginiai, o šiemet iki rugsėjo pabaigos dėl rekordiškai didelio finansavimo jau pakeista beveik 8 400 senų šildymo katilų. Siekdami, kad gyventojams būtų kuo lengviau užpildyti ir pateikti paraišką kompensacijai gauti, dar kartą peržiūrėjome paraiškos formą, papildėme ją paaiškinimais, kaip teisingai pildyti tuos laukelius, kuriuose dažniausiai pasitaiko klaidų. Labai svarbu užpildyti paraišką atidžiai, be klaidų – išvengus netikslumų užpildytas paraiškas įvertiname greičiau ir lėšos gyventojus pasiekia greitai“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.

Nuo šiol kvietimai nebebus skirstomi pagal regionus. Bus skelbiami du kvietimai – atskirai biomasę ir iškastinį kurą naudojusiems šildymo įrenginiams pakeisti. Jeigu pakeista šildymo sistema naudojo tiek biomasę, tiek ir iškastinį kurą, pareiškėjas turi pasirinkti kvietimą įvertinęs, kurią kuro rūšį naudojo dažniau.

Dotacijos teikiamos jau įsirengus naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti šildyti būstą. Rekomendacijas, kaip išsirinkti tinkamą šilumos siurblį, galima rasti čia. Senos šildymo įrangos išmontuoti neprivaloma.

Kompensacijos siekia iki 50 proc. nuo pagal rinkos kainas nustatyto fiksuoto šildymo įrenginio įkainio.

Pagal Energetikos ministerijos patvirtintas projektų finansavimo sąlygas, paramą gali gauti gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. įsirengė naują šilumos gamybos įrenginį – katilą ar šilumos siurblį – vieno arba dviejų butų gyvenamajame name arba sodo name, kuris buvo šildomas vandens pagrindu veikiančia šildymo sistema.

Dėl kompensacijų taip pat gali kreiptis gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d. jau atnaujino šilumos gamybos įrangą, jeigu paramos kreipiasi dėl įrengto šilumos siurblio oras-oras, arba šilumos gamybos įrenginį yra pasikeitę bute, esančiame kitos paskirties pastate ar daugiabutyje, jeigu būstas buvo šildomas, naudojant koklinę krosnį ar židinį.

Primename, kad nekilnojamasis turtas, kuriame keičiamas senas šildymo įrenginys, pareiškėjo vardu turi būti užregistruotas kaip gyvenamosios ar sodų paskirties nekilnojamasis turtas, o deklaruota gyvenamoji vieta gali būti kitame objekte. Nekilnojamajame turte vykdoma ekonominė veikla – ne kliūtis gauti finansavimą. Tačiau labai svarbu tai pažymėti paraiškoje ir pateikti užpildytą ir pasirašytą „Viena įmonė“ deklaraciją (jos forma nuorodoje, paraiškoje), jeigu name, kuriame keičiamas katilas, yra registruotas ūkinės veiklos vykdymas.

Taip pat primename, kad šilumos siurblys oras-oras nefinansuojamas, kai keičiamas neefektyvus biomasę ar iškastinį kurą naudojantis katilas, kuris teikė šilumą į vandens pagrindu veikiančią šildymo sistemą, t. y. būstas šildomas radiatoriais, o nekilnojamojo turto registre nurodytas šildymo būdas – vietinė centrinė šildymo sistema.

Daugiabučiuose, neprijungtuose prie CŠT, gyventojai negali įsirengti 5 klasės biokuro katilo – tokiu atveju būtų finansuojami tik šilumos siurbliai. Atkreipiame dėmesį, kad 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) numatytos CŠT plėtros zonos, jų žemėlapius galima rasti miestų savivaldybių interneto svetainėse. Šiose zonose taip pat galima įsirengti tik šilumos siurblius.

Daugiau informacijos apie dažniausiai užduodamus klausimus DUK.

Paraišką galima teikti užpildant elektroninę paraiškos formą. Labai svarbu, kad paraiška būtų pildoma teisėto būsto savininko arba jo teisėto atstovo, kuriam įgaliojimas suteiktas iš anksto, dar prieš pasirašant dokumentus ir priimant atliktus montavimo darbus.

Rekomenduojame iš anksto pasiruošti privalomus su paraiška pateikti dokumentus.

Kvietimai teikti paraiškas dotacijoms už pakeistus šildymo įrenginius skelbiami pirmąją kiekvieno ketvirčio darbo dieną, nuo 14 val. Iki 2029 m. numatytas iš viso daugiau nei 112,4 mln. eurų valstybės finansavimas neefektyvių šildymo įrenginių keitimui būstuose. Planuojama, kad valstybės teikiamomis dotacijomis pasinaudos apie 35 tūkst. gyventojų.

Detali informacija apie paraiškų teikimo procesą, finansavimo sąlygas, techninius projekto reikalavimus, tinkamas išlaidas bus nurodyta kvietime ir paskelbta interneto svetainėse: www.ena.lt ir www.esinvesticijos.lt.

________________________________________________________________________________

Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą paramos priemonę „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“. Priemonė įgyvendinama pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742, 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ konkretų uždavinį 2.1 „Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“ ir konkretų uždavinį 2.2 „Skatinti atsinaujinančiąją energiją pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, įskaitant joje nustatytus tvarumo kriterijus“, finansuojamus Sanglaudos fondo ir  Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.