„Kiekvienas vaikas turi turėti lygias galimybes, nesvarbu, kur gyvena ir kokia jo šeimos padėtis“, – neabejoja švietimo srityje dirbantys ekspertai. Vis dėlto tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai ir galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą vis dar reikšmingai priklauso nuo gyvenamosios vietos bei socialinės ir ekonominės šeimos padėties. Vienu iš būdų mažinti šiuos skirtumus gali tapti platesnės galimybės vaikams praktiškai pažinti mokslą, technologijas ir inžineriją. Būtent į tai orientuota gruodį Lietuvoje prasidedanti ugdymo iniciatyva „STEAM for Kids 2027“, į kurios veiklas planuojama įtraukti 700 Lietuvos regionų vaikų.

Projektą, remiamą filantropinio fondo „Devbridge Foundation“, įgyvendina Vilniaus universiteto Metodinis STEAM ugdymo centras ir „Mokslo salos“ Kauno metodinis STEAM centras. Šių institucijų bendradarbiavimu siekiama sudaryti daugiau galimybių regionų mokiniams ne tik susipažinti su šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir patiems eksperimentuoti, spręsti praktines užduotis bei išbandyti moksliniams tyrimams naudojamą įrangą.

Pasak filantropinio fondo „Devbridge Foundation“ vadovės Gintarės Dzindzelėtaitės-Kelmelės, dėmesys 5–8 klasių mokiniams skiriamas neatsitiktinai.

„Lietuvos pradinukai tarptautiniuose tyrimuose pasirodo puikiai, tačiau iki penkiolikos metų šis pranašumas gerokai ištirpsta. Kitaip tariant, pamatus padedame tvirtus, bet paauglystėje juos prarandame. Kartu tai laikas, kai susidomėjimas tiksliaisiais mokslais dažnai blėsta. Išlieka ir geografinė atskirtis: kaimo mokinių matematikos rezultatai nuo miesto bendraamžių atsilieka 71 tašku, o ES vidurkis yra 46 taškai. Šį atotrūkį lemia socialinė rizika, mokytojų trūkumas, menkesni mokyklų ištekliai ir mažesnė neformaliojo ugdymo pasiūla”.

Mokinių pasiekimų skirtumus tarp didmiesčių ir regionų atskleidžia ir PISA tyrimų duomenys. Pavyzdžiui, gamtos mokslų rezultatų skirtumas pagal mokyklos vietovę Lietuvoje siekia 65 taškus. Tai beveik dvigubai daugiau nei EBPO vidurkis, o Estijoje ir Suomijoje šis skirtumas tesiekia 17 taškų. Nevienodos ir praktinio mokymosi galimybės – laboratorijose šiandien mokosi tik maždaug pusė mokinių, o regionuose tokių galimybių dar mažiau.

Mokiniams – praktiniai eksperimentai ir išvykos į mokslo centrus Lietuvoje bei Europoje

Projekto metu mokiniai komandose kurs technologijų ir inovacijų projektus, eksperimentuos, spręs praktines užduotis ir pristatys savo idėjas. Pusę metų truksiančios iniciatyvos pabaigoje geriausiai pasirodžiusios mokinių komandos susitiks Kaune, „Mokslo saloje“, kur pristatys savo sukurtus projektus ir dalysis patirtimi. Inovatyviausio projekto autoriai laimės kelionę į Šveicarijoje įsikūrusią Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją CERN – vieną didžiausių mokslo įstaigų pasaulyje. Antrosios vietos laimėtojai vyks į Koperniko mokslo centrą Varšuvoje, o trečiosios vietos prizininkai savo klasei laimės vizitus į Vilniaus universiteto Metodinį STEAM ugdymo centrą ir „Mokslo salos“ Kauno metodinį STEAM centrą.

„Galimybė mokslą patirti praktiškai – neabejotinai vienas svarbiausių aspektų, nulemiančių tiek mokinių, tiek pedagogų įsitraukimą ugdymo procese. Viena – perskaityti formulę parašytą lentoje ar vadovėlyje, kita – pačiam patikrinti medžiagų reakcijas laboratorijoje ir įsitikinti kaip veikia mokslas realybėje“, – neabejoja Mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ vadovė Aistė Lukaševičiūtė.

Praktinio mokymosi galimybių poreikį, pasak vadovės, rodo ir pačių STEAM centrų patirtis. Per šiek tiek daugiau nei vienus Kauno metodinio STEAM centro veiklos metus čia apsilankė apie 25 tūkst. mokinių ir mokytojų iš visos Lietuvos.

Mokytojų indėlis – kertinis

Kalbant apie STEAM ugdymo plėtrą, svarbu matyti ne tik mokinių galimybes, bet ir visą juos supančią ugdymo bendruomenę. Vilniaus universiteto Metodinio STEAM ugdymo centro vadovas Paulius L. Tamošiūnas atkreipia dėmesį, kad siekiant ilgalaikių pokyčių svarbu nepamiršti ir mokytojų – jų pasirengimo, profesinio tobulėjimo bei galimybių naujas žinias pritaikyti kasdieniame darbe.

„Nors kvalifikacijos tobulinimo galimybių mokytojams šiandien tikrai netrūksta – sakyčiau, kursų yra net perteklius, – dėl specialistų stygiaus milžiniškus krūvius nešantys STEM dalykų mokytojai dažnai neturi prabangos jomis pasinaudoti: pritrūksta laiko net dalyvauti, ką jau kalbėti apie naujų galimybių paiešką. Todėl didysis iššūkis – iš šios gausos sudėlioti mokytojui iš tiesų vertingų patirčių visumą, kurioje įgytos žinios ir gebėjimai būtų realiai įveiklinami kasdieniame darbe“, – pasakoja P. L. Tamošiūnas.

Būtent čia atsiskleidžia regioninių STEAM centrų vaidmuo – juose telkiama ne tik specializuota įranga, bet ir metodinės žinios, padedančios pedagogams ją tikslingai pritaikyti ugdymo procese.

Pusę metų truksianti iniciatyva „STEAM for Kids 2027“ papildys Lietuvoje jau vykdomas STEAM ugdymo veiklas. Projekto tikslas – per patirtinį STEAM ugdymą didinti inovatyvių žinių prieinamumą regionų vaikams, padėti jiems atrasti savo potencialą ir paskatinti domėtis STEM sritimis bei su jomis susijusiomis ateities karjeros galimybėmis.

Daugiau apie iniciatyvą: https://devbridgefoundation.org/lt/initiatives/steam-for-kids/